Solo A

“Kalbėti kūnu pradėjau būdama šešerių ir nuo tada šis būdas man yra vienas įdomiausių.”

“Provokuojanti, klausianti, verčianti mąstyti, socialiai ir politiškai angažuota šokio medija man yra priemonė kurti dialogą su žiūrovu. Jau gana seniai tyrinėju jog šokis gali būti socialaus aktyvumo įrankis. Tikiu, kad meno kūrinys gali paskatinti socialinius pokyčius ir vistiek likti menu neapibrėžiančiu savęs tarp meninių institucijų sienų.”

Agnietė Lisičkinaitė yra šiuolaikinio šokio šokėja, choreografė ir pedagogė 2015 metais šiuolaikinio šokio atlikimo bakalauro bei choreografijos magistro studijas įgijusi Lietuvos muzikos ir teatro

akademijoje. Nuo 2016 metų ji yra šiuolaikinio šokio asociacijos narė, o nuo 2020 metų – šios organizacijos pirmininkė. Gerai žinoma, kaip šokio teatro AIROS ir Vilniaus miesto šokio teatro LOW AIR šokėja, nepriklausoma šiuolaikinio šokio meno kūrėja, 2019 metais kartu su kolege Greta Grinevičiūte įsteigusi organizaciją „Be kompanijos“.
Agnietė Lisičkinaitė taip pat yra pedagogė dėstanti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, šiuolaikinio šokio specialybės studentams bei vedanti šiuolaikinio šokio asociacijos rengiamas reguliarias pamokas profesionalams.

„Agnietei labai tinka solo žanras – lig šiol dažniau matyta kaip „B&B“ narė, choreografė-šokėja atsikrato duetui būdingo lengvumo ir žaismės, ir visu svoriu krenta į kūną kaip klampią, daugiaprasmę, politizuotą vietą, kurią pažadina protesto idėja, laisvo visuomeninio judesio galimybė ir rizika.“ Dovilė Zavedskaitė

Hands Up

„Kokį protesto kūdikį mes užauginsime – laisvės ar agresijos simbolį?“ Pasirinkimui turime vis mažiau laiko.“

HANDS UP (liet. aukštyn rankas) yra fizinė kūno pozicija, atsikartojanti daugelyje skirtingų kultūrinių, socialinių ir religinių kontekstų, savyje talpindama turinio daugiasluoksniškumą. Kontekstas, kurį pasirinkau aš – protesto kultūra. Lietuvoje protestas tapatinamas su stipriai romantizuotu Sąjūdžio laikmečiu, tačiau pastarųjų pasaulio įvykių kontekste, žvelgiant iš sociologinės perspektyvos, vertėtų kvestionuoti protesto kultūros kaip gėrio savaime tezę. NEkonstruktyvus protestas yra patogi forma anarchijai įsigalėti. Protesto kultūros inspiruotas choreografinis vyksmas kvestionuoja trapią distanciją tarp pasidavimo ir atsidavimo, susitaikymo ir pasipriešinimo. Keldamas klausimą: kokį mes užauginsime Protesto kūdikį – kaip laisvės ar kaip agresijos simbolį? Tai yra tyrimas ir kaip ir viena tiesa, vienas atsakymas čia neegzistuoja.

„Labas, Aš esu Agnietė ir kviečiu Tave kartu pakelti rankas į viršų.“

Kūrybinė komanda: Agnietė Lisičkinaitė, Bush Hartsorn, Morta Nakaitė, Odeta Ryškutė.
Premjera: 2021 m. ruduo

Z+

„Z kartai patirties trūkumas nėra kliūtis – šie žmonės moka gyventi ateitimi.“

Trečiojo tūkstantmečio realybė + komunikacijos galimybių įvairovė internete + aktyvus informacijos srautas. Užauga unikali karta Z:
— nemėgsta griežtų taisyklių ir apribojimų
— neįsivaizduoja gyvenimo be išmaniųjų technologijų
— domisi naujovėmis — gali įžvelgti virtualios realybės gerąsias puses — leidžia pajausti, kad realybė daug įdomesnė ir gyvesnė. >> suaugusi Z karta — išsilavinę novatoriški mąstytojai — pasirengusi tobulinti pasaulį
Kad tai įvyktų mums reikia priimti vienas kitą + kurti dialogą + megzti stiprius tarpusavio ryšius. Kur mes esame dabar? – Šokam.

Kūrybinė komanda:

Idėjos autorė ir choreografė: Agnietė Lisičkinaitė
Atlikėjos: Sigita Juraškaitė, Greta Grinevičiūtė, Airida Gudaitė Kompozitorius ir atlikėjas: GON (Žygimantas Gudelis)
Šviesų dailininkas: Julius Kuršis
Scenografė: Guoda Jaruševičiūtė
Kostiumų dailininkė: Rūta Kyguolytė
Prodiuseris: Šokio teatras AIROS
Premjera: 2018

Popular problems

„Populiarumas negarantuoja sprendimų, tačiau užtikrina dialogą. Tęskime.“

„Spektaklis gimė iš dviejų jausmų – egoizmo ir solidarumo. Susidūriau su asmeniniais klausimais, į kuriuos negalėjau rasti atsakymų. Bet žvelgdama į kitas moteris supratau, kad šios problemos slypi ne tik manyje. Iš solidarumo su visomis moterimis nusprendžiau sukurti Popular Problems,“ – sako spektaklio iniciatorė Agnietė.

Šis sceninis kūrinys neturi istorijos. Jis sukomponuotas kaip fizinių veiksmų ekspozicija, suteikianti galymybę žiūrovui iš arti ir intymiai stebėti tai, kas diskurse apie moters laisvę bei jos pasirinkimus išlieka dėmesio centre. Tai – moters ir moters kūno objektizavimas. Jaunos kūrėjos, kaip ir pridera Y kartai, paviršutiniškai flirtuodamos su feministinėmis idėjomis, atsiduoda alinančiam sceniniam 40 minučių vyksmui, kad sukurtų savo tapatybės apmąstymo ritualą. O kas gali būti įdomiau už naujos kartos ritualų stebėjimą?“

Kūrybinė komanda:

Choreografija, atlikimas: Sigita Juraškaitė, Agnietė Lisičkinaitė
Meninės konsultacijos: Andrius Katinas
Dramaturgija: Monika Jašinskaitė
Šviesos: Povilas Laurinaitis
Kostiumai: Laura Darbutaitė
Prodiuseris – Menų spaustuvė, programa „Atvira erdvė“
Premjera: 2014