Solo G

„Būdama jauna menininke, niekaip nerandu sau vietos: mane domina tarpdisciplininiai projektai, menų sąjungos, tačiau jaučiuosi, lyg visada turėčiau pasirinkti kategoriją, kuriai privalau priklausyti, nors kūrinys tam ir priešinasi.

Tikiu, jog kūrinys ateina ir atsineša su savimi tam tikras įgyvendinimo formas – ir visai nesvarbu – ar esi choreografas, režisierius, dailininkas – jis gali prabilti netikėčiausiomis formomis, jei tik leisi jam prabilti.“

Nuo 2016 metų Greta yra šiuolaikinio šokio asociacijos ir jos tarybos narė. Gerai žinoma, ne tik kaip šiuolaikinio šokio atstovė aktyviai kurianti šiuolaikinio šokio meno pastatymus, dalyvaujanti šokio teatro AIROS, Vyčio Jankausko šokio teatro pastatymuose bei nepriklausomuose projektuose, bet taip pat kaip tarpdisciplininė menininkė, bendradarbiaujanti su įvairių sričių kūrėjais: Artūru Bumšteinu, Pauliumi Markevičiumi, Agne Matulevičiūte, Saule Bliuvaite, Andriumi Katinu ir kt. Greta Grinevičiūtė taip pat yra ir viena iš Vilniaus miesto teatro Meno ir mokslo laboratorija kūrėjų.

2018 metais Greta įvertinta šiuolaikinio šokio asociacijos įsteigtu apdovanojimu už įsimintiniausią kūrybinę veiklą.

„Ir čia reikėtų pasakyti, kad Grinevičiūtė stebina. Galinčių ir vaidinti, ir šokti, ir dainuoti, ar bent jau sėkmingai tai darančių, Lietuvos scenoje nėra tiek daug.“ – Monika Jašinskaitė

Ten/čia

„Kai tenka apibūdinti save, lengviau pasakyti kas nesi, kaip nesielgi, apie ką nesvajoji.“

Prasidėjęs nuo šiukšlių ir ekologijos temos, Gretos Grinevičiūtės tiriamasis šokio kino instaliacijos projektas „čia/ten” pasakoja žmogaus vidinės kelionės istoriją. Atsispyrusi nuo fizinių šiukšlių kaupimo, choreografė suteikė joms antrąjį gyvenimą. Pirmiausia iš jų bandydama gaminti scenografi- jos objektą, o antra – į savo tyrimą įtraukiant atminties šiukšlių sąvoką. „Šiukšle“ mes dažnai galime apibūdinti ne tik nebereikalingus daiktus, bet ir atgrasų žmogų, mintis, atsiminimus. Paradoksalu, bet šiukšlė – kažkas tokio nereikalingo, nepageidaujamo, dažnai yra tai, kas ne tik keliaus iš paskos mūsų, bet ir mus pergyvens. Pamirštame, jog visa žmonijos istorija ir jos pėdsakai kūrėsi ir išliko skirtinguose žemės taškuose būtent migracijos, kelionių pagalba. Apie savo asmeninę kelionę, joje sukauptas, rūši- uojamas, išmetamas, o galbūt niekad nebepaliksiančias šiukšles ir bandymą tarp jų atrasti save pasa- koja projektas „čia/ten“.

Kūrybinė komanda:
Greta Grinevičiūtė, Simona Kačinskaitė, Elena Kairytė, Sigita Ivaškaitė, Rūta Adelė Jakentaitė, Vytautas Plukas, Milda Januševičiūtė
Premjera: 2022

Šokis objektui ir vaikui

„Priremti prie atvirumo sienos, dažnai griebiamės svetimų klišių. Patirkime tai kartu, ir gal mums užteks drąsos neteisti.“

Keturi fantasmagoriški atlikėjai scenoje, kurią supa žiūrovai. Tarp jų viso vyksmo metu naviguoja dar vienas spektaklio dalyvis. Viešumon iškeliamos ir kvestionuojamos penkios nusistovėjusios dogmos apie motinystę, vaikus, šeimos kūrimą. Spektaklis tampa muzikos, teksto, judesio ir kostiumų žaidimo aikštele, kurioje išnyksta riba tarp realybės ir fantazijos, atėjusio stebėti ir vaidinančio.
Kokią poziciją užimsi tu?

Kūrybinė komanda: Greta Grinevičiūtė, Agnė Matulevičiūtė, Birutė Kapustinskaitė, Paulius Markevičius
Prodiuseris: Meno ir mokslo laboratorija
Premjera: 2021

Šokis skalbimo mašinai ir mamai

„Yra giminystės ryšių, kuriems reikia šokio, kad jie egzistuotų.“

„Šoku skalbimo mašinai ir tau, nes neatsimenu jokių mūsų pokalbių. Net nebežinau, ar jų iš viso buvo. Žmonės sako, kad mylėjai mane. O aš neprisimenu nei tavo buvimo kartu, nei tavo balso, nei prisilietimų. Turiu tik senų nuotraukų. Žiūriu į jas, matau tavo liūdną veidą ir vis kartojuosi tą vienintelį prisiminimą apie tave. Ir pradedu bijoti, kad to, ką prisimenu, iš tikrųjų niekada ir nebuvo. Todėl šoku. Šoku tau. Nes mes nebepasikalbėsime, bet gal dar galime kartu pašokti. Atrodo toks nuvalkiotas klausimas: „Koks tavo pirmasis atsiminimas apie mamą?“ – kai kuriems yra tiesiog nepažįstamas. Pasaulyje, kuriame motinos yra arba deivės, arba pragaro siųsti monstrai, neturėti jokio mamos paveikslo – sunkiai įsivaizduojama. Kaip jį susidėlioti? Ar jo reikia? Kaip gyventi be mamos portreto?

2018 m. spektakliu „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“ kūrybinį triptiką pradėjusi choreografė ir šokėja Greta Grinevičiūtė pristato antrąjį šeimos ryšius nagrinėjantį darbą. G. Grinevičiūtė bendradarbiauja su šiuolaikinio šokio kūrėju, atlikėju ir dėstytoju Andriumi Katinu, kuris spektaklyje pasirodys Helsinkyje įrašytose vaizdo projekcijose, ar telefono skambutyje gyvenančiu balsiniu pavidalu. Judviejų nuotolinis darbas karantino metu ne tik išlaikė gyvą spektaklio idėją, bet ir suteikė jai naują formą, atkartojančią ir pačios šokėjos santykį su tėvu.

Kūrybinė komanda:
Greta Grinevičiūtė, Andrius Katinas, Sigita Ivaškaitė, Kristina Steiblytė, Agnė Matulevičiūtė.
Prodiuseris: Meno ir mokslo laboratorija
Premjera 2020

Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui

„Privatumas, buitis, santykiai. Mergaitė, moteris, kūrėja. Objektas, subjektas, ir į viską nukreiptas veidrodis.“

Šokėja ir choreografė Greta Grinevičiūtė spektaklyje „Šokis dulkių siurbliui ir tėčiui“ kviečia žvilgtelėti į privačią moters erdvę, kurioje ir kurią nuolat veikia ir keičia buitis, santykiai ir šokis. Spektaklio centre – moteris. Jauna, patraukli, talentinga. Ji yra ir mergaitė, ir kūrėja, ir svetimų idėjų įgyvendintoja, ir pati sau viršininkė, ir sekso simbolis, ir sekso objektas, ir subjektas… Moteris, ieškanti kelių į meilę ir bendrystę, bet vis grįžtanti ten, kur tarpsta gerai pažįstama vienatvė. Kurianti moteris, mėginanti nepasiduoti spaudimui investuoti į įvaizdį, ne į meną. Čia, savo erdvėje, kamuojama vidinių prieštaravimų, aplinkos lūkesčių ir savo asmeninių aistrų neatitikimo, ieškodama teisingiausio ir įdomiausio būdo ji stengiasi kurti savo gyvenimą.

Kūrybinė komanda:

Idėja, choreografija ir atlikimas: Greta Grinevičiūtė
Režisierius: Paulius Markevičius
Dramaturgė: Kristina Steiblytė
Kompozitorius: Vladas Dieninis
Šviesų dailininkas: Julius Kuršis
Kostiumų dailininkė: Rūta Kyguolytė
Video: Saulė Bliuvaitė
Operatorė: Vismantė Ruzgaitė
Video šviesų dailinikas: Jurgis Matulevičius
Prodiuseris: Meno ir mokslo laboratorija
Premjera: 2018 m. kovas

Banana Dream

„Kai tenka apibūdinti save, lengviau pasakyti kas nesi, kaip nesielgi, apie ką nesvajoji.“

Lietuviai mėgsta vargti – ypač smagu tai daryti bandant išsiaiškinti savo tapatybę. B&B, matydamos ilgalaikes bevaises pastangas, jungiasi prie asmens tapatybės tyrimų iš kito – mažiau nagrinėto – kampo. Pabandykim atsispirti nuo atvirkščio klausimo: o kas aš nesu? Esu ypatinga, vadinasi, nesu Instagramas ar Feisbukas? Nesu nei mažuma, nei dauguma? Didžiuojuosi savim ir nebandau niekam patikti? B klausia, o B atsako. Ką mes čia veikiam? Žiūrim į veidrodį, bet vaizdą mums užstoja aplinkinės nuomonės, vertybės, įsitikinimai. Ar aš save kuriu nuo nieko nepriklausydama? Viskas kažkam priklauso, net ir mūsų svajonės, siekiai, troškimai – jie gi yra tas pats veidrodis. Tuomet išeina, kad esam kažkas tik tada, kai priklausom kuriai nors influencerių palaikymo gaujai… Čia ne klausimas. Ar galiu būti savimi ir nieko nemėgdžioti? Kiekviena tapatybė kažką mėgdžioja. Ar galiu neturėti tapatybės? Taip. Tai kam jos taip ieškoti? Nes kai su kažkuo susitapatinam, pradedam kažkam patikti vien dėl savo pavidalo, bet ne esmės.

„Banana Dream“ – dviejų pasaulių susidūrimas. Viename dominuoja juoda, kitame – geltona. Iš pirmo žvilgsnio pasauliai pasižymi tokia pačia forma, identišku judėjimu. Tačiau žmonių kūryba pažengusi pernelyg toli, kad leistų egzistuoti visiškai vienodiems reiškiniams. Todėl mažyčiai skirtumai pasufleruoja visai ne tą reikšmę, kurios tikėjaisi iš sau įprasto pasaulio.

Kūrybinė komanda:

Idėja ir choreografija: Agnietė Lisičkinaitė ir Greta Grinevičiūtė
Atlikimas: A. Lisičkinaitė, G. Grinevičiūtė aka B&B ir 2 kviestinės B – Emilija Karosaitė ir Ugnė Laurinavičiūtė
Scenografija: Renata Valčik
Muzika: Artūras Bumšteinas
Šviesų dailė: Julius Kuršis
Prodiuseris: Atviro kodo laboratorija
Premjera: 2018

B ir B dialogas

„Sako, draugą nelaimėje pažinsi. B ir B kviečia jas pažinti laimėje.“

Kai Agnietė ir Greta sugalvojo kurti naują šokio spektaklį, jos pasikvietė dvi merginas – B ir B. Kam? Kodėl? Tyrimams, sako choreografės. Bet ar B ir B nepradėjo užimti žymiai daugiau vietos šiame kūrinyje? Ar sąžininga naudotis tokiomis nekaltomis būtybėmis? Kas iš tiesų yra B ir B?

…Ir štai B&B ateina į teatrą…

Choreografės ir šokėjos A. Lisičkinaitė ir G. Grinevičiūtė pristato savo pirmąjį bendrą darbą. Po ilgų tyrimų ir žaidimų su B&B merginomis, kūrėjos žengia į sceną ne tik kalbėti apie tai, kas aktualu kiekvienai jaunai moteriai, kūrėjui, mokiniui, norinčiam tapti savarankišku menininku, bet ir galų gale sau ir kitiems atskleisti, kas šiandien tiek kasdieniame gyvenime, tiek ir teatre trukdo būti atviru.

Kūrybinė komanda:

Idėja, choreografija ir atlikimas: Agnietė Lisičkinaitė ir Greta Grinevičiūtė
Dramaturgija: Sigita Ivaškaitė
Kostiumai: Laura Darbutaitė
Šviesų dailininkas: Povilas Laurinaitis
Prodiuseris: Menų agentūra “Artscape”
Premjera: 2016

2017 metais spektaklis nominuotas Lietuvos teatro apdovanojimui „Auksinis scenos kryžius“ kaip geriausias metų šokio spektaklis.

Vieno kūno istorija

„Šiuolaikinė 35 – tos gulbės istorija.“

30 metų Lietuvos Nacionaliniame Operos ir Baleto teatre šokanti balerina Goda niekada neturėjo galimybės būti soliste, tik 35-ta gulbe iš dešinės.

Kūrėjos Agnietė ir Greta sukūrė vieno kūno istoriją specialiai paskutinį sezoną šokančiai Godai – čia ji vienintelė solistė, pasakojanti savo ypatingo kūno istoriją.

Darbe susipina baleto, šiuolaikinio šokio ir video menai, čia patiriamas ne tik šokėjos kūnas, bet ir išgirstamas JOS balsas.

Kūrybinė komanda:

Idėjos autorės ir choreografės: Agnietė Lisičkinaitė ir Greta Grinevičiūtė
Atlikėja: Goda Bernotaitė
Nacionalis operos ir baleto teatras – Kūrybinis Impulsas
Premjera: 2017